žlebterti

žlèbterti, -i, -ėjo žr. žlebterėti: 1. S.Dauk Jau jai nėr kada nė žodį žlèbtert, tik lekia viršum medžių, švilpia (ps.) Skr. 2. Tiems rašėjams jis daug piningų turėjęs mokėti, kad tie nežlebtertų Jrk.